Sąjūdžio spauda

Sajūdžio spauda – 1988–1993 m. leisti leidiniai, talkinę kovai už Lietuvos nepriklausomybę. Šie leidiniai prisidėjo prie sovietinės sistemos žlugimo ir demokratijos plėtros pasaulyje. Ryškiausi leidiniai: „Sąjūdžio žinios“ bei „Atgimimas“. Taip pat leista „Respublika“, „Viltis“, „Moterų balsas“, „Kauno aidas“, „Persitvarkymo naujienos“ ir kt.

Sąjūdžio spaudos užuomazgos

1988 m. Lietuvoje kilus visuomeniniam judėjimui už pertvarką pradėti leisti apie tai skelbę leidiniai. Iš pradžių tai buvo (pusiau) legalūs informaciniai lapeliai, laikraščiai, kuriuos leido neformalios inteligentijos, jaunimo, studentų grupės.

1988 m. birželį susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS), plėsdamas savo veiklą, pradėjo leisti „Sąjūdžio žinias“. Leidinys susiformavo palaipsniui. 1988 m. birželio 13 d. J. Malinauskas ir Alvydas Medalinskas aprašė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susitikimą. Taškiniu spausdintuvu paskelbtas tekstas buvo dauginamas. Tuo pat būdu padaugintas ir platintas Mokslų akademijos darbuotojų Sauliaus Lapienio ir Zigmo Vaišvilos atsakymas „Vakarinių naujienų“ redakcijai, kuriame nušviesta visuomenės veikla nuo gegužės 27 d. iki birželio 8 d., tarp jų – birželio 3 d. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimas ir pirmasis jos posėdis. Šie du straipsniai buvo padauginti masiniu tiražu ir platinami, o po to tapo „Sąjūdžio žinių“ pirmojo ir antrojo numerių pagrindu. Tai buvo Sąjūdžio spaudos užuomazga.

„Sąjūdžio žinios“

„Sąjūdžio žinios“ – biuletenis, pradėtas leisti 1988 m. birželio 13 d. Vilniuje. 1988 m. ėjo kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo Tarybos, 1989 m. – Lietuvos Respublikos Sąjūdžio Seimo tarybos leidinys. Leistas nereguliariai. Leidinio redaktoriais dirbo Arvydas Juozaitis, Juozas Glinskis ir kt.

„Sąjūdžio žinios“ kėlė visuomenei aktualius socialinius (Bronius Genzelis), kultūros (Vytautas Bubnys), nacionalinių santykių (Arūnas Žebriūnas), ekonomikos (Antanas Buračas), ūkio (Kazimira Prunskienė), teisingumo (Vitas Tomkus), centrinių žinybų valdininkijos savivalės (Vytautas Landsbergis) ir kitus klausimus.

Sąjūdžio įvykių registre (1989 m.) užregistruota, kad 1988 m. birželio 19 d. Vilniuje pasirodė iniciatyvinės grupės nario architekto Artūro Skučo suorganizuotas pirmasis nepriklausomas leidinys „Sąjūdžio žinios“, kurios susiformavo nuo trečiojo numerio (birželio 28 d.).

„Sąjūdžio žinios“, kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio leidinys, skelbė apie organizuojamus renginius, diskusijas dėl Lietuvos ateities ir kitą aktualiausią medžiagą. Nuo 1988 m. rugsėjo 20 d. 39-ojo numerio laikraštis leidžiamas kaip LPS Vilniaus Tarybos leidinys, vėliau – kaip LPS Seimo Tarybos leidinys. Pradžioje tai buvo nereguliarus leidinys, remiamas aukų, platinamas išsiunčiant į įvairias Lietuvos vietas apie 1000 kopijų.

„Sąjūdžio žinios“ skleidė Lietuvoje laisvėjančią mintį ir buvo pavyzdys kurtis atgimimo dvasios Sąjūdžio spaudai visoje Lietuvoje. Sovietinis režimas, KGB sekė įvykius, registravo leidinius, leidėjų adresus, tiražus ir laikraščių kryptingumą, tačiau kokių nors represijų, draudžiamųjų veiksmų jau nedrįso imtis. O Sąjūdžio leidiniai plito, ėjo iš rankų į rankas, plačiai pasklisdavo per keletą dienų. Dažnai juos žmonės skaitė iškabintus kaip sienlaikraščius.

„Sąjūdžio žiniose“ (Nr. 17) plačiajai Lietuvos visuomenei buvo paskelbti Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. sutarčių tekstai, nutylėti sovietinio režimo, atvedę pasaulį prie Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos okupacijos, neigiantys tariamai savanorišką Pabaltijo valstybių „įstojimą“ į SSRS, suteikiantys dokumentinį pagrindą paneigti neteisėtą okupaciją ir siekti nepriklausomos Lietuvos.

„Atgimimas“

1988 m. rugsėjo 16 d. išleidžiamas kitas Sąjūdžio leidinys – „Atgimimas“. Leidinį leido Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio redakcinė kolegija, kurią sudarė Antanas Buračas, Virgilijus Čepaitis, Bronius Genzelis, Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius, Zigmas Vaišvila.

Pirmas numeris pradedamas poetiniasi žodžiais: „Kraštas, kurį iš protevių paveldėjome, yra mūsų. Vadinam jį Lietuvą ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapio neišnyktų.. Sveikiname Persitvarkymą, išlaisvinantį dvasią, mintį, darbą, kūrybą…, siekiame atsinaujinti, atgimti žmogui ir tautai“ (Justinas Marcinkevičius).

„Atgimimas“ buvo Sąjūdžio laikraštis. „Sąjūdžio žiniose“ buvo spausdinama operatyvi informacija, o „Atgimimas“ pateikdavo ne tik žinių, bet ir apžvalgų, analitinių bei probleminių straipsnių, teorinių dalykų. Laikraštis gaudavo šūsnis skaitytojų laiškų, kurių dalį išspausdindavo. Visoms šioms publikacijoms reikėjo nemažo ploto. Tai lėmė, jog „Atgimimas“ padiktavo ir dabartinių Lietuvos laikraščių dominuojantį formatą bei daugelį turinio naujovių.

1990 m. vasario mėn. pradžioje „Atgimimo“ išleistame numeryje paskelbė Sąjūdžio rinkiminę programą. Jos preambulėje be baimės skelbiama: „Sąjūdžio remiami ir šia programa besivadovaujantys kandidatai, 1990 m. vasario 24-osios rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą gavę Lietuvos visuomenės mandatą, sieks atkurti nepriklausomą, demokratiškai tvarkomą Lietuvos valstybę, kūrybiškai vystyti ir įgyvendinti programos nuostatas. Lietuvos nepriklausomybė yra tautos išlikimo, demokratinės santvarkos ir piliečių saugos bei gerovės būtina sąlyga. Atgimusiai Lietuvai – nepriklausomybę, nepriklausomai Lietuvai – demokratiją, demokratiškai Lietuvai – žmonišką gyvenimą! Demokratija, nepriklausomybė ir gerovė neatskiriamos!“.

„Atgimime“ vyravo tautiškumą skatinantys straipsniai, buvo rašoma apie nepriklausomybės siekį, kovą už laisvą Lietuvą. 1989 m. sausio mėn. pirmajame numeryje išspasudinta V. Landsbergio kalba, pasakyta „Atgimimo bangoje“ Naujųjų metų išvakarėse. V. Landsbergis kalba apie Lietuvos nepriklausomybę, žmonių, spaudos laisvėjimą. Minima, kad šiais metais žmonės po ilgo laiko vėl galėjo švęsti Kūčias, ir šitas faktas turi suteikti viltį bei tikėjimą, kad Lietuva vėl bus laisva.

Savaitraštyje minimos visos šventės, jubiliejai – vasario 16 d., „Varpo“ 100 metų jubiliejus ir t. t. „Atgimimas“ atrodė labai drąsus, laisvas, atvirai kalbantis apie buvusią, esamą ir būsimą padėtį. Nebijoma minėti sukaktis, drąsiai kalbama apie SSRS skriaudą Lietuvai, siekį žmones vesti į nepriklausomybę. Laikraštyje gausu įvairių temų (patarimai ūkininkams, svarstymai ekonomikos, teisės temomis, Latvijos, Estijos istorija bei esamos padėties analizės, rašoma apie Lietuvą ir Europos Ekonominę Bendriją (EEB), spausdinami žmonių laiškai, jų patarimai, papeikimai, nuomonės ir t. t.). Nuo 1988 m. iki 1989 m. liepos 28 d. paantraštė iš „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informacinis biuletenis“ pasikeitė į „Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio savatraštis“.

Kiti Sąjūdžio leidiniai

„Respublika“ – leistas nuo 1989 m. rugsėjo 16 d.
„Persitvarkymo naujienos“ – nuo 1988 m. liepos 7 d. leistas Klaipėdos regione. Išėjo 1988 m. liepos 7 d., kai jauni Klaipėdos žurnalistai „Sąjūdžio žinių“ pavyzdžiu per naktį parengė ir išleido laikraštuką, pavadinę jį „Persitvarkymo naujienomis“. Antras numeris pavadintas „Mažosios Lietuvos“ vardu.
„Kauno aidas“ – nuo 1988 m. rugpjūčio 1 d. leistas Kaune ir jo regione, kvietė bendromis jėgomis įveikti mūsų Prisikėlimo sunkumus, kovojo prieš bandymus trukdyti Kauno įmonėse ir įstaigose kurti Sąjūdžio grupėms.
„Moterų balsas“ – ėjo nuo 1989 m. kovo mėn. Rašė apie šeimos problemas, vaikų auklėjimą, kėlė tautos išlikimo klausimą.
„Vilniaus balsas“ – Sąjūdžio Vilniaus tarybos savaitraštis, ėjo nuo 1989 m. spalio mėn. iki 1990 m. birželio mėn., rašė kultūros politikos temomis, jame publikuota pirmoji Nepriklausomybės įvykių kronika; redaktoriai – Aldona Žemaitytė ir Andrius Vaišnys.
„Viltis“ – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Sąjūdžio rėmimo grupės laikraštis. Jame pateiktos publikacijos ragino siekti pertvarkos aukštojoje mokykloje, kurti tautinę, demokratinę mokyklą.

Nauji laisvos minties spaudos leidinai kūrėsi miestų, rajonų Sąjūdžio tarybose, darbo kolektyvuose, bendrijose, mokyklose. Jie vis ryškiau akcentavo Laisvės siekį. Sąjūdžio spaudoje, pateikiant pirmosios Sąjūdžio manifestacijos, vykusios 1988 m. birželio 21 d. medžiagą, atkreiptas dėmesys į LKP CK daromas kliūtis Sąjūdžio veiklai. 1989 m. vasario 16 d. renginiuose skambant valstybingumo atkūrimo idėjai, vasario 21 d. LKP CK plenumas pasmerkė nepriklausomybės siekį, vertindamas jį kaipo avantiūrizmą, reikalauta apriboti Sąjūdžio veiklą, siūlyta uždaryti visus Sąjūdžio miestų ir rajonų laikraščius. Minėti LKP veiksniai paskatino demokratijos bei nepriklausomybės šalininkus burtis apie Sąjūdį. Spaudimas buvo atremtas. Kovo mėnesio rinkimus į SSRS liaudies deputatų savažiavimą Lietuvoje laimėjo dauguma Sąjūdžio kandidatų. Sąjūdžio spauda gyvavo toliau.

Literatūra

Bundanti Lietuva / A. E. Senn. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. – 188 p.
Žurnalistikos enciklopedija (sud. G. Burneikienė, D. Dirvonaitė, J. Urbonas). – Vilnius: Pradai, 1997.
Siekiant Nepriklausomybės: Lietuvos Sąjūdžio spauda, 1988–1991: faksimilinė publikacija (parengė Romas Batūra). – Vilnius: Valstybės žinios, 2005. – ISBN 9986-18-139-9
- T. 1. – 2005. – ISBN 9986-18-138-0
- T. 2. – 2005. – ISBN 9986-18-140-2
Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11 / Virgilijus Čepaitis. – Vilnius: Tvermė, 2007. – 479 p.: iliustr. – ISBN 9986-476-41-0